Gelgaudiškio istorija

Gelgaudiškis turi seną praeitį. Archeologiniai tyrimai parodė, kad žmonės čia gyveno jau V – X amžiuose. Vėliau, kraštą puldinėjant kryžiuočiams, gyventojai paliko šias vietas. Vietovė apaugo dilgėlėmis, neįžengiamomis giriomis. 14 a. kronikininkai apie šį kraštą rašė kaip apie apleistą ir tuščią.  Po Žalgirio mūšio vėl užverda gyvenimas, renkasi naujakuriai – jotvingių palikuonys nuo Merkinės, Gardino.

  15 a. pabaigoje dabartinė vietovė kairiajame krante buvo Gedgaudų dvaro atšaka (palivarkas) ir vadinosi Gedigaudiškiu. 1504 m. šį palivarką Didysis Lietuvos kunigaikštis Aleksandras, kartu su didele giria, padovanojo savo raštininkui didikui Jonui Sapiegai. 1566 m. Gelgaudiškį valdė Povilas Sapiega. Iš Sapiegų dvarą ir girią 1585 m. nusipirko Gardino žemės teisėjas Grigalius Masalskis. Iš jo 1586 m. dvarą nupirko Kasparas Oziemblovskis. 1599 m. jo sūnūs dalinosi tėvo turtus. Tuo metu pirmą kartą paminimas Gelgaudiškio pavadinimas (vietoje Gedigaudiškio) ir tai, kad čia jau yra 15 kaimų. 1691 m. dvaras priklausė Kazimierui Oziemblovskiui. 18 a. Gelgaudiškį ir girias valdė Gelgaudai ir Čartoriskiai. 1795 m. įvykus Žečpospolitos padalijimui, Užnemunė prijungiama prie Prūsijos. 1797 m. Gelgaudiškį iš kunigaikščio Adomo Čartoriskio nupirko vokiečių baronas Teodoras Henrikas Frydrichas Koidelis (von Keudell). Jis perka tik žemutinįjį Gelgaudiškį už 75000 dukatų. Aukštutinįjį Gelgaudiškį nuperka Otonas Melkė. Žemutinis Gelgaudiškis priklausė keturioms Koidelių kartoms. Žymesnieji iš jų buvo: Teodoras (prūsų patarėjas), Gustavas (Gelgaudiškio valsčiaus vaitas) ir paskutinis savininkas Fransas (Frydrichas). Po 1887 metų Aleksandro III įsako, draudžiančio valdyti užsieniečiams dvarus Rusijos imperijos pasienio zonoje, Francas Koidelis buvo priverstas 1892 m. parduoti dvarą lietuvių bendrovei. 1898 m. Gelgaudiškį nuperka Kauno gubernijos dvarininkė A.M. Komar už l mln. rublių. Po jos mirties dvarą paveldėjo sūnus Medardas. Komarai buvo paskutinieji žemutinio Gelgaudiškio dvarininkai. Tuo metu dvarui priklausė 20 palivarkų, 11000 ha žemės. Dvare buvo daug trobesių: gyvenamieji namai, klėtis ir klėtelė su dideliais aruodais, tvartai, klojimas, bravoras, pirtis, salyklinė, kepykla ir kt. Dar baronų Koidelių laikais Gelgaudiškyje veikė plytinė ir garsi Limburgo sūrių gamykla.

 Carinės Rusijos valdymo laikotarpiu Gelgaudiškio gyventojai dalyvavo pasipriešinime. 1831 m. sukilimo metu ties Gelgaudiškiu per Nemuną kėlėsi A. Gelgaudo vadovaujama sukilėlių kariuomenė. Spaudos draudimo metais per Gelgaudiškį ėjo draudžiamos spaudos platinimo keliai. Ją gabeno knygnešys Mykolas Čelkys kartu su savo tėvu Stanislovu. Knygas miestelyje platino kunigas Pranciškus Būčys ir kt.

Po 1905 m. sukilimo, kada streikavo ir Gelgaudiškio dvaro darbininkai, reikalavę pakelti atlyginimus, suaktyvėjo verslas, švietimas, pradėjo kurtis lietuviškos draugijos, dvare suvaidinta komedija „Užburtas kunigaikštis“ lietuviškai.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, miestelyje buvo valsčiaus savivaldybė, sveikatos ir veterinarijos punktai, smulkaus kredito draugija, keliolika krautuvių, amato dirbtuvių ir kt. 1923 m. miestelyje gyveno 613 gyventojų, dvare – 141. Parapijai priklausė 4300 tikinčiųjų (1928 m.)

Po Žemės reformos 1922 metais, Komaro dvaras buvo išparduotas, o rūmuose įsteigta vaikų prieglauda, iki Antrojo pasaulinio karo priklausiusi vienuolėms šaritėms. Vokiečių okupacijos metais rūmuose buvo įsikūręs štabas, vėliau – karo ligoninė. Po karo iki 1961 m. čia buvo vaikų namai, vėliau - mokykla - internatas, pagalbinė mokykla.

Yra žinių, kad pirmoji mokykla Zanavykijoje buvo įkurta Gelgaudiškyje 1620 m.  Nuo 1833 m. čia veikė pagrindinė mokykla, o vėliau, apie 1872 -1874 m., Gelgaudiškio dvaro savininkas T. KoideIis įsteigė pradinę mokyklą, joje buvo mokoma rusų ir vokiečių kalbomis. 1905 m. Gelgaudiškyje beliko tik rusiška mokykla. 1920 m. įkuriama lietuviška pradžios mokykla, nuo 1945 m. progimnazija, nuo 1952 m. - Gelgaudiškio vidurinė mokykla.

Sovietiniais metais Gelgaudiškis labai išsiplėtė, tapo melioratorių miesteliu. Be MSV veikė keramikos gamykla, gelžbetoninių konstrukcijų gamyklos cechas. Pastatytas penkiaaukščių namų kvartalas, nutiestos naujos gatvės, pastatyta nauja mokykla, vaikų darželis, ambulatorija.