Gelgaudiškio dvaro parkas

Pirminis Gelgaudiškio dvaro parkas galėjo būti įkurtas dar XVI amžiaus pabaigoje. Koidelių valdymo metu dvaro teritorija buvo iš esmės rekonstruota. XVIII – XIX amžių sandūroje  dvarui priklausė parkas, kapinaitės ir koplyčia, kurie sudarė 300 margų žemės plotą. Kapinaitės įkurtos miško parko dalyje į kurią vedė didinga eglių alėja. Pietinėje šios alėjos pusėje buvo terasuotas dvaro sodas, kuriame auginti dekoratyvūs augalai. Šis parko elementas – seniausias šios teritorijos akcentas, kurio terasų pakopos išdėstytos kas 1,5 metro viena žemiau kitos. Be šio terasų sodo, parke buvo dar du žymesni sodai. Vienas jų buvo vakarinėje dalyje, leidžiantis nuo kalno, prie dabartinės Taikos gatvės. Trečiasis sodas buvo kairėje sidabrinių klevų alėjos pusėje, kur šiuo metu dalyje teritorijos įsikūręs vaikų darželis.

  Koidelių valdymo metu dvaro parke pasodinta nemažai alėjų. Viena gražiausių – privažiavimo kelią su parteriu priešais rūmus jungianti sidabrinių klevų alėja. Čia medžiai sodinti keturiomis eilėmis. Tarp vidinių eilių atstumas siekia 16 metrų, o išorines nuo vidinių skiria 6 metrų atkarpa. Eilėse atstumas tarp medžių – 12,5 m. Galingos, aukštai iškilusių medžių lajos laikomos jau pavargusių ir gumbuotų medžių kamienų. Dar viena alėja jungia aukštutinę parko dalį su žemutine, kurioje yra senoji miestelio dalis. Ši mažalapių liepų alėja kadaise buvo labai tanki, nes medžiai sodinti net kas metrą. Šiuo metu ji labai išretėjusi, tačiau alėjos užuomazgas dar galima įžiūrėti. Už centrinių rūmų leidžiantis žemyn į Nemuno slėnyje esančią parko dalį ir Žemutinį Gelgaudiškį buvo pasodinta paprastųjų ąžuolų alėja. Tarp šios šlaito ąžuolijos buvo įrengti didingi laiptai, o pačiame kalne, prie galinio rūmų fasado puikavosi rožynas, kuris taip pat buvo sukomponuotas ant terasuotų laiptų. Manoma, kad ant skirtingų šių terasų pakopų buvo auginamos vis kitos spalvos rožės. 

   Gelgaudiškio dvaro sodyboje buvo sukurta sudėtinga tvenkinių sistema, o šlaituose iškasti kanalai vandeniui nubėgti. Vienas tvenkinių buvo už tarnų gyvenamojo namo – oficinos. Kiti du buvo vakarinėje dvaro teritorijos dalyje, o juos skyrė per vidurį, nuo parterio vedantis takas. Ketvirtasis tvenkinys buvo miško parko dalyje.

  Gelgaudiškio dvarą pradėjus valdyti Komarų giminei, teritorija buvo išplėsta, parkas pertvarkytas ir suformuota peizažinė jungtis su sengire. Dvarininkas mėgęs medžioti, dėl to miško parke buvo iškirsti aštuoni, spindulius primenantys takai, kurie susikirto viename taške, vadinamojoje „Žvaigždėje“. Taip centre įsitaisę medžiotojai galėjo lengviau pamatyti varovų iš toli atvarytus žvėris. Komarai parke augino fazanus, turėjo daugybę įvairiausių veislių šunų, o natūralius medynus praturtino atvežtinėmis medžių rūšimis. Dar vienas Komarų įnašas į šią teritoriją buvo nedidelė, išcementuota aikštelė pakalnėje, kuri buvo skirta badmintono žaidimui. Bene paskutinis parko pakeitimas įvyko apie 1910 metus, kai  buvo pasodinta paprastųjų kaštonų alėja.