Pakalniškių senkapis

Pakalniškių senkapis

Priešais Panemunės pilį, kairiajame Nemuno šlaite, pamiškėje, apie 700 m nuo Nemuno vagos buvo aptiktas Pakalniškių senkapis. Didžioji jo dalis kasant smėlį buvo sunaikinta.   1963 – 1964, 1966,1971 – 1974 metais likusią kapinyno dalį tyrė Kauno istorijos muziejus (tyrimų vadovai Kazimiera Gabriūnaitė ir Juozas Antanavičius). Rasta 22 VI – XIV a. degintiniai žmonių ir 262 XI – XIII a. griautiniai žirgų kapai. Juose rasta apie 1600 radinių. Kai kurie iš jų labai reti. Radiniai saugomi Kauno istorijos muziejuje.

   Pakalniškiuose tyrinėtasis tokios rūšies kapinynas yra pirmasis Užnemunėje. Čia žirgai laidoti pailgose duobėse, dažniausiai galvomis į pietvakarius. Kapinyne aptikti daugiausiai pavieniai žirgų kapai. Bet atidengta keletas kapų, kur vienoje duobėje palaidoti du ir net trys žirgai vienas šalia kito, ar palaidota po du žirgus vienas virš kito. Žirgų kaulai duobėse randami labai įvairiose padėtyse. Vieni guli ant šono, kiti kniūbšti. Kartais žirgo sprandas taip suriestas, kad net kakta atsirėmusi į duobės dugną. Žirgai ant priekinių kojų dažniausiai suklupę. Tai leidžia galvoti, kad dauguma jų galėjo būti laidoti gyvi. Beveik visi žirgai buvo palaidoti su gražiomis kamanomis ir balnais, į karčius ir uodegas įpintomis juostomis, pažaboti puošniais žąslais. Tačiau įdomiausias radinys- metalinis kario šalmas su antsprandžiu ir kito šalmo fragmentas. Tai seniausi šalmai, surasti Lietuvos teritorijoje. Pagal žirgų aprangos daiktus juos tenka datuoti XI – XII a. Iki šiol tik iš rašytinių XIII – XIV a. šaltinių žinojome, kad to meto Lietuvos kariai kartais nešiojo blizgančius šalmus. Tačiau kaip jie atrodė, kada buvo pradėti nešioti, apie tai rašytiniai šaltinai nemini. Savo forma Pakalniškių šalmas primena XI – XIII a. Kijevo Rusios karių šalmus.