Gelgaudiškio dvaro sodyba

  Gelgaudiškio dvaras – nuo seno žinoma vietovė kairiajame Nemuno krante. Dvarą valdė  Gelgaudai, Sapiegos, Dembskiai, G.Masalskis, Oziemblovskiai, Čartoryskiai, Zabielos, Koideliai, Komarai. Dabartinis dvaro pastatas buvo pastatytas 1842-1846 m. valdant Gustavui Koideliui. Dvarui priklausė 300 margų ploto parkas, šeimos koplyčia bei kapinės. Visa dvaro valda sudarė 22 000 margų žemės. Čia auginti veisliniai žirgai, įsteigta šveicariškų sūrių gamykla, veikė bravoras, diegtos kitos ūkio naujovės. Po caro įsako, draudžiančio valdyti užsieniečiams dvarus Rusijos imperijos pasienio zonoje, Fransas Koidelis buvo priverstas 1892 m. dvarą parduoti lietuvių bendrovei, susidedančiai iš keturių asmenų - daktaro J.Svido, J.Montvilos, A.Baltučio ir A.Žano. 1898 m. Gelgaudiškį iš jų nuperka Kauno gubernijos dvarininkė A.M.Komar už 1 mln. rublių. Po jos mirties dvarą paveldėjo sūnus Medardas Vladislovas. Komarai buvo paskutinieji žemutinio Gelgaudiškio dvarininkai. Apie 1900 metus Komaras perstatė, išplėtė ir išpuošė dvaro rūmus. Net 1979 metais rūmus nusiaubęs gaisras nesunaikino tų laikų didybės liudytojų – lubų gipsatūros, koklinių krosnių likučiai, autentiškas parketas kalba apie rūmų šeimininkų turtus ir norą gyventi ištaigingoje aplinkoje.

 Komarų valdymo laikotarpiu buvo išpuoselėtas daržininkystės ūkis su daugybe inspektų, trimis oranžerijomis bei gausybe dar ir šiandien egzotiškai skambančių augalų rūšių: artišokais, pomidorais, šampinjonais, Briuselio, Savojos raudonaisiais kopūstais, kaliaropėmis ir kt. Dvaras turėjo sukaupęs biblioteką. 1908 metų rugsėjo 7 dieną pirmą kartą dvare suvaidinta komedija „Užburtas kunigaikštis“ lietuviškai.

   Po 1922 m. įvykdytos žemės reformos Komaro dvaras buvo išparduotas, o rūmuose įsteigta vaikų prieglauda, iki Antrojo pasaulinio karo priklausiusi vienuolėms šaritėms. Vokiečių okupacijos metais rūmuose buvo įsikūręs štabas, vėliau – karo ligoninė. Po karo iki 1961 m. čia buvo vaikų namai, po to mokykla - internatas, pagalbinė mokykla.

  Dvaro rūmai – neoklasicistinio stiliaus, akcentuoti masyvių kolonų portiku, kurį viršuje puošia akroterijus. Rūmai mūriniai, pailgo stačiakampio plano, vienaaukščiai. Jiems būdingos klasikinės formos. Interjere išlikę secesijos (moderno) laikotarpio, Lietuvoje gyvavusio vos penkiolika metų, dekoro elementai. Rūmai stovi ypatingoje vietoje. Kai artėji prie rūmų iš pietų pusės, atrodo, kad jie pastatyti nesibaigiančioje lygumoje, o kai žvelgi į juos iš šiaurės pusės, matai, jog tai aukštas Nemuno slėnio šlaitas. Pagal kompleksinę vertę dvaras ir jį supantis parkas – 11-asis Lietuvoje ir vertingiausias Sūduvos (Suvalkijos) regiono parkas.

   Dvaro ansamblyje atrestauruoti rūmai, oficina, kumetynas, oranžerija, vandens bokštas, kuriame 2015 m. įrengtas kariljonas. Restauracijos laukia raudonų plytų svirno pastatas ir du skliautuoti dvaro rūsiai.

   Šiuo metu dvaras atvertas lankytojams, jo prieigose organizuojamos tradicines šventes, Dvaro diena, teatralizuota ekskursija parko takais, įvairios parodos, konferencijos, koncertai.